Kėnis – viena populiariausių Kalėdinių medelių rūšių Europoje.
Šis medelis itin mylimas dėl neduriančių spygliukų. Juos malonu liesti mažiems vaikams. Medis praktiškai bekvapis, todėl tinka ir alergiškiems ar jautrią uoslę turintiems žmonėms. Tobulos formos, tankios šakos ir simetriškumas – tikras skandinaviškas standartas. Dar viena priežastis, kodėl būtent kėniai norimi namuose, tai jų ypatinga savybė: imant medžiui džiūti, spygliai lieka prikibę prie šakelės, beveik nekrenta. Pasikeičia tik spalva, kuri iš sodriai žalios tampa sidabrinė. Dažniausiai kėniai naudojami Kalėdinėms reklamoms dėl savo įspūdingo grožio, masyvumo, didelių spyglių, tai sukuria ypatinga atmosferą. Kėnius galima įsigyti kirstinius arba vazonuose, taip pat HOLITREES siūlo ir jų nuomos paslaugą, kai po švenčių medeliai sugrįžta į eglučių ūkį augti toliau arba tampa trąšomis.
Kur kėniai auga ir kodėl juos vadina Daniškais?
Abies nordmanniana – tai jų lotyniškas pavadinimas. Kėniai laikomi aukščiausiais vietiniais Europos medžiais. Tai visžalis, spygliuotis medis, kurio aukštis paprastai siekia iki 61 m, kamieno skersmuo iki 2 m. Yra augančių 78 m ir 85 m aukščio šios rūšies medžių. Spygliai 1,8-3,5 cm ilgio, apie 0,5 mm storio, tamsiai žali. Natūralūs jų miškai yra Azerbaidžane, Gruzijoje (Sakartvele), Rusijoje, Turkijoje, Armėnijoje. Natūrali jų forma nė neprimena tų, kuriuos perkame per Kalėdas iš medelynų.
Danija dar po antrojo pasaulinio karo pradėjo auginti Kalėdines eglutes medelynuose, tačiau jų paklausa smarkiai pakilo maždaug 1990 metais. Danija buvo pirmaujanti natūralių Kalėdinių eglučių eksportuotoja Europoje ir atvėrė kelią Gruzijos (Sakartvelo) kėnių sėklų patekimui į Europos rinką. Kodėl sėklos, o ne tikri medžiai? Pragyvenimo lygis Gruzijoje (Sakartvele) nėra aukštas ir kėnių kainos galėtų būti konkurencingos Europoje. Natūralūs kėnių miškai yra toli, todėl juos gabenti yra labai brangu, taip pat yra itin griežti ES augalų importo ribojimai. Pasiekus kėnių populiarumą, imta drastiškai niokoti natūralias kėnių buveines jų gimtinėje, siekiant kuo daugiau užsidirbti, taip pat buvo vykdoma labai daug nelegalių kirtimų. Europa turi gana tvirtą teisinę sistemą, kad užkirsti kelią neteisėtiems miško kirtimams, todėl nelegaliai kirsti kėniai nebegali atvykti. Gruzijos (Sakartvelo) aplinkos apsaugos ministerija taip pat paskelbė griežtas priemones bei baudas už nelegalų medžių kirtimą. Rača yra miškingiausias ir vargingai gyvenančių žmonių regionas, todėl Kalėdinių medelių kirtimas ar jų sėklų rinkimas buvo vienas iš pragyvenimo šaltinių. Renkant kankorėžius iš itin didelių medžių, stipriai išaugo su tuo susijusių mirčių skaičius. Valstybė ėmėsi prevencijos priemonių ir griežtų ribojimų, kad apsaugoti žmones ir gamtą. Taip pat buvo ieškoma būdų, kaip išnaudoti medžių resursus nealinant gamtos. Danai užsitikrino išskirtines teises kėnių sėklų rinkimui, nes Skandinavijos klimatas puikiai tinka kėnių auginimui.
Dabar danai kiekvienais metais renka sėklas patys, važiuodami į natūralius miškus Gruzijoje (Sakartvele). Tai daro su specialia įranga, saugos priemonėmis ir stengdamiesi maksimaliai apsaugoti gamtą. Jų surinktos sėklos ir iš jų išauginti kėniai aprūpina 80 procentų Europos. Tie medeliai, kurie atsiduria Lietuvos parduotuvėse yra užauginti Danijos medelynuose, formuojant, tręšiant ir kitaip jais rūpinantis. Štai kodėl kėnius imta vadinti Daniškais. Iš tiesų, tai tiesiog Kaukazinis kėnis.
Ko gero, nė nebūtumėte pagalvoję, kad šis Kalėdinis kėnis jūsų namuose yra iš sėklos, kuri atkeliavo iš miškingo Račos slėnio Gruzijoje (Sakartvele), o visai ne iš Danijos?
